Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS KONSULATAS ČIKAGOJE (JUNGTINĖS AMERIKOS VALSTIJOS)

Adresas: 455 N Cityfront Plaza Dr., Suite 800, Chicago, IL 60611, USA

plačiau »

Tel. +1 312 397 0382 
Faksas +1 312 397 0385
El. paštas

Pilietybė

Sukurta 2014.04.18 / Atnaujinta 2016.01.15 08:32

Informavimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šios pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Generaliniam konsulatui pateikiama:

  • JAV pasas;
  • JAV Natūralizacijos pažymėjimas ir dokumento vertimas į lietuvių kalbą;
  • Lietuvos Respublikos pasas.

Jeigu minėtuose dokumentuose yra nors mažiausių neatitikimų varduose ir pavardėse, tai prieš pristatant dokumentus, prašome būtinai susisiekti su mumis (pageidautina el. paštu išdėstant neatitikimus).

Lietuvos Respublikos pilietybė, priėmus JAV (ar kitos šalies) pilietybę, yra paliekama tik lietuvių kilmės asmenims ir asmenims, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu asmenys priėmė JAV pilietybę tarp 2003 m. sausio 1d. ir 2006 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir įgiję kitos valstybės pilietybę;
  • yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgiję kitos valstybės pilietybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
  • yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;
  • yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
  • Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

  • atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
  • įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus įstatymu numatytus atvejus (žr. aukščiau);
  • Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
  • įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
  • paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta: rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko; įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
  • paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;
  • jeigu Lietuvos Respublikos pilietis būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal aukščiau išdėstytos "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų" dalies 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.

Lietuvių kilmės asmenys be pilietybės

Asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Naujienlaiškio prenumerata