Pilietybė

Nuo 2021 m. lapkričio 15 d. visi prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pateikiami tik per Lietuvos migracijos informacinę sistemą  MIGRIS adresu www.migracija.lt. (per visas naršykles, išskyrus Internet Explorer). 

Jeigu asmuo, pildydamas prašymus dėl: Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko), prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, prašymą išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą arba prašymą išduoti ar pakeisti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą,  MIGRIS nurodys, kad atvyks į konsulinę įstaigą pateikti įkeltų dokumentų originalus, prašymą gavęs Migracijos departamentas atliks išankstinį dokumentų vertinimą. Jeigu nebus trūkumų, Migracijos departamentas per MIGRIS asmeniui išsiųs pranešimą, kad asmuo per 4 mėnesius turi asmeniškai atvykti į konsulinę įstaigą ir pateikti įkeltų dokumentų originalus. Gavęs tokį pranešimą asmuo galės registruotis priėmimui į konsulinę įstaigą. 

Asmuo per MIGRIS užpildęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, galės iš karto registruotis priėmimui į konsulinę įstaigą pateikti įkeltų dokumentų originalus, be išankstinio Migracijos departamento vertinimo. 

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą rasite čia; apie dokumentų pateikimą ─ čia.

Informavimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs JAV (ar kitos valstybės) pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos  apie tai raštu pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šios pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atkreipiame dėmesį, kad LR generalinis konsulatas Čikagoje neturi galimybių pakomentuoti prašymų svarstymo eigos, kadangi pateikti dokumentai yra svarstomi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriuje.

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus asmenis, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Be kitų atvejų, Lietuvos pilietybę gali išsaugoti tremtiniai ir iki 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išvykę ir LR pilietybę turėję asmenys bei jų palikuonys, taip pat lietuvių kilmės asmenys, įgiję JAV pilietybę tarp 2003 m. sausio 1 d. ir 2006 m. lapkričio 16 d.

Jeigu esate asmuo, kuris gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, turite pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jei esate tremtinys arba iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs asmuo, turėjęs LR pilietybę ar jo palikuonis, turite pateikti dokumentus, įrodančius Jūsų arba Jūsų tėvų, senelių, prosenelių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

Ar piliečiui bus paliekama LR pilietybė, įgijus kitos valstybės pilietybę, pagal kompetenciją sprendžia tik LR Migracijos departamentas prie LR VRM. Migracijos Departamentas turi teisę iš Jūsų reikalauti papildomų dokumentų, jeigu jų trūksta, sprendžiant ar Jums bus paliekama LR pilietybė. Prašymo dėl LR pilietybės išlaikymo nagrinėjimo procesas gali užtrukti iki 1.5 – 2 metų!

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
• yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir įgiję kitos valstybės pilietybę;
• yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgiję kitos valstybės pilietybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
• yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
• sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
• Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

• atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
• įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus įstatymu numatytus atvejus (žr. aukščiau);
• Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
• jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
• įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
• paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta: rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko; įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
• paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;

Lietuvių kilmės asmenys be pilietybės

Asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.