Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas
Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai), kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo neįgijo Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje – jie nuolat gyvena, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuoniams (vaikams, vaikaičiams ar provaikaičiams).
Asmeniu, ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., laikomas asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę (ar jo palikuonis), kuris 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., laikomas asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę (ar jo palikuonis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje (ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją).
Asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę, laikomas asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę (ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo).
Jeigu neturite dokumentų, įrodančių faktą, kad Jūs arba Jūsų tėvai, seneliai ar proseneliai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir (arba) buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., dėl dokumentų paieškos galima kreiptis į šiuos Lietuvos archyvus:
- Lietuvos centrinį valstybės archyvą (https://lcva.archyvai.lrv.lt/lt, el. paštas lcva@archyvai.lt) – dėl pažymėjimų apie turėtą Lietuvos pilietybę;
- Lietuvos valstybės istorijos archyvą (https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt, el. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt) – dėl pažymėjimų apie asmenų gimimą, santuoką, mirtį iki 1940 m. birželio 15 d.;
- Lietuvos ypatingąjį archyvą (https://lya.archyvai.lrv.lt/lt, el. paštas lya@archyvai.lt) – dėl įrašų apie buvusį KGB Lietuvos TSR padalinį, SSRS, 1940–1991 m., Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos įrašus 1944–1990 m. ir komunistinių bei socialistinių organizacijų įrašus, datuojamus nuo XIX a. iki 1991 m., kurie liudijo Lietuvos žmonių genocidą.
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), visa informacija Lietuvos Respublikos atkūrimo ir pateiktinų dokumentų klausimais skelbiama Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje (→ Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas).
Konsulinis mokestis už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priėmimą – 100 eurų, mokamas JAV doleriais banko mokėjimo kortele (išskyrus American Express) atvykus į generalinį konsulatą pateikti į MIGRIS įkeltų dokumentų originalus.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo prašymo priėmimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar generaliniame konsulate dienos.